! 88

Lempos spigina į akis. Šalia sėdintis gražuolis mirkeli akim ir palinki sekmės. Jos tikrai labai reikės. Pasigirsta muzika. Jaučiu kaip stipriau plaka širdis, tirpsta kojos. O ne, pamiršau, ką turiu daryt, kur sėst, kur koją statyt! Ne, nepamiršau, smegenys tik žaidžia su manim. Vienas du trys keturi penki šeši septyni aštuoni. Einu. Dar akimirką žvilgteliu į jo pusę, jis šypsosi. Gerai. Aš jo neapvilsiu. Žengsiu žingsnį. Einu. Kiek minčių. Žmonės, šviesos, fotografai, žvilgsniai. Ech, kaip čia nepargriūt, kaip viską padaryt teisingai.
Op op op, trept, žengt, viens su trys. Šokti, pasisukt, nusileist, atsigert kavos. Kas toliau, kas toliau?
Žmonių plojimai, jų šypsenos, draugai, šaukiantys, valio. Čill, daug čillo. Gera nuotaika ir gera emocija ore. O svarbiausia, kad jaučiu, kad mums pavyko! Panos, mums iš tikrųjų pavyko!
Nėra geresnio jausmo koks būna po koncerto. Parodžiau, ką galiu, ką sugebu, ir ko esu verta. YĖ