Ech, vėl apie tave. Pasikartosiu, KUR DINGO EILĖS IR KILOMETRINIAI SAKINIAI? Kur dingo išskirtinis gamtos grožio supratimas ir pozityvo kelimas? Gal tiesiog nebeliko motyvacijos ir įkvėpimo? O gal tiesiog tu pasirodei mano gyvenime?
Žiauriai noriu padėkoti jums, skaitantieji, ir jums, siekėjai, kad vertinate mano darbą, nors ir labai menką. Atsiprašau, kad jums tenka kęsti mano kaprizus ir nuotaikų kaitas, tačiau manau, kad jums nuo to tik įdomiau. Jūsų kiekvieno blogas yra nerealus ir išskirtinis, noriu, kad žinotumėt. Bet kalbu tikrai iš širdies. Dar kartą labai ačiū. One love.