Žinot tą jausmą, kai verki ir negali sustot? Kai verki verki ir verki, bijai, kad kartais mama neužeitų ir nepamatytų tavęs tokioj būsenoj, todėl stengies ramintis, bet ašaros vis rieda, tu negali joms liept sustot. Jauti sūrius vandens lašiukus ir pro nosį neišeina kvėpuoti. Kai akys užtinsta visai dienai, kai galva plyšta. Kai dėl kiekvienos dainos verki, nes vis kita kažką primena, kai kiekviena smulkmena verčia pykti. Žinai tą jausmą, kai nebekenti gyvenimo ir atrodo nors šok pro langą? Kai atrodo, kad niekada nebepasidarys geriau ir eis tik blogiau. Kai nekenti pati savęs. Kai nori kalbėti, bet nebežinai, ką pasakyti.
Neeeeeee, aišku nežinau, kas čia per jausmas?
Gero rytojaus.
Neeeeeee, aišku nežinau, kas čia per jausmas?
Ėė, ramiai, viskas juk gerai. :> Patyrus aš tą beprotišką ašarų antplūdį visai neseniai net keletą kartų, bet juk viskas gerai, praeina, nes tai tik laikina, reikia surasti džiugių dalykų. :)
AtsakytiPanaikintitaip, aš žinau, bet tas jausmas tikrai stiprus, visad stengiuosi ieškoti kažko gero, bet priklausomai nuo situacijos ne visada išeina. ir apskritai pas mane labai keistai viskas - vieną vakarą gerai, kitą blogai. visiškai nėra pusiausvyros. na ką jau čia, funny little thing, called life.
Panaikinti